- vizguliuoti
- vizguliúoti, -iúoja, -ãvo DŽ, NdŽ, KŽ, vìzguliuoti, -iuoja, -iavo Snt, Alk, Pžrl, vỹzguliuoti NdŽ
1. intr., tr. DŽ, NdŽ, KŽ, Snt, Alk, Ldvn iš lėto judinti, krutinti (ppr. uodegą): Šuva vìzguliuoja uodega Bgt. Šuo uodegą vỹzguliuoja Skr.
2. intr. judėti į šalis, švytuoti: Skersinis laiko, ka staklių šlaunys nevìzguliuotų Šmk. Išlįsdavo baltas skarulėlis ir vizguliuodavo kaip kokia vėliavėlė Mš.
3. intr. krypuoti, linguoti: Vìzguliuoja į šalis luotas keliant par vandenį J. Pilnas vežimas šieno vỹzguliuoja, kaip tik laikos Skr.
4. intr. DŽ, NdŽ bėginėti: Tas Gintukas kap šuniukas vìzguliuoja paskui Gs.
5. intr. prk. pataikauti: Matai, tas pusberniukas vizguliãvo vizguliãvo ponui ir gavo sklypą žemės Grž.
◊ úodega vizguliúoti pataikauti, stengtis įsiteikti: Lapės uodega vizguliavo kaip vienam, taip ir kitam rš.\ vizguliuoti; įvizguliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.
